Su saulele ėjo ir atėjo diena. Pabeldė į gimtąjį langą pirmas šviesos spindulėlis. Mano plaukus paglostė švelni, labai švelni ranka. Nėra ir nebus kitos tokios visame pasaulyje. Tai mamytės ranka.
– Miegok dar, vaikeli, – išgirdau širdį šildantį jos balsą. Oi, koks gražus ir malonus tas balsas! Gražesnis už visas sektas jos pasakas. Tas balsas išmokė mane gražiausios pasauly kalbos ir dainų.
Mamulyte, aš tau padovanosiu saulę. Gražiausią saulę, kokią tik mokėjau nupiešti. Mamyte, tu – mano saulė. Neužgesk, saulele... Nebeturėsiu kitos
Šiais nuostabiais P. Širvio žodžiais prasidėjo penktadienio rytas priešmokyklinukų grupėje. Visos dainos, eilėraščiai, šokiai ir žaidimai buvo skirti mylimiausiam žmogui – Mamai. Vaikai dovanojo savo šypsenas ir juoką, pačių darytas atvirutes ir pieštus piešinius, išmoktas daineles ir eilėraščius. Lietuvių liaudies pasakos „Vilkas ir septyni ožiukai“ incenizacija prajuokino visus.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė A. Raišuotienė