Prisiminimai iš kultūrinės-pažintinės kelionės į Anykščius
2015-11-03
Belaukiant vienų gražiausių metų švenčių norisi prisiminti nuostabią rudens dieną, kurią didžioji dalis mokinių praleido kartu.
Ankstyvo spalio 16 –osios ryto tylą mūsų mokyklos kieme trikdė nekasdienis šurmulys: moksleiviai susiruošė į bendrą mokyklos ekskursiją, organizuojamą direktorės A. Vaičiulienės. Ekskursijos tikslas- Anykščiai. Gera nuotaika, linksmi veidai buvo visos kelionės palydovai. Dar važiuojant moksleiviai buvo supažindinti su Anykščių miestelio įkūrimo legenda.
Netgi oras nutarė mus palepinti: nuvykus prie Anykščių medžių lajos apžvalgos tako mus pasitiko ne tik gerai nusiteikusi ekskursijos vadovė, bet ir nuostabus rudeniškas oras. Čia moksleiviai buvo supažindinti su tako įkūrimo priežastimis, aplankė garsųjį Puntuko akkmenį. Buvo supažindinti su pagrindinėmis Anykščių legendomis, turėjo galimybę išmatuoti Puntuko akmens dydį jį apkabindami. Daug įspūdžių paliko pasivaikščiojimas lajų taku, kurio metu moksleiviai sužinojo daug naujo apie Anykščių šilelio medžius, gyvūnus, paukščius, išgirdo įvairių pasakojimų- tiek liaudies kūrybos, tiek paremtų mokslininkų išvadomis.
Kitas mūsų lankomas objektas- Šeimyniškėlių (Vorutos) pilis. Mediniame apžvalgos bokšte vykusio edukacinio užsiėmimo metu sužinojome, jog būtent čia, kaip manoma, stovėjo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis Voruta. XIII – XIV a. pilies gyventojų dvasią galėjome pajusti šalia medinio bokšto įrengtame viduramžių pilies kieme išmėginant akies taiklumą ir rankų stiprumą šaudant iš lankų, paskanavome papilio židinyje išvirtų čiobrelių arbatos.
Siaurojo geležinkelio stoties muziejuje mokiniai pasisvėrė ant senovinių svarstyklių. Apžiūrėdami įvairius senosios geležinkelio stoties daiktus bei klausydamiesi įdomaus muziejininko pasakojimo pasijutome lyg nusikėlę į praėjusį šimtmetį. Daug įspūdžių sukėlė pasivažinėjimas rankine drezina.
Ekskursija buvo užbaigta linksmybėmis vasaros rogutėmis.
Į namus grįžome vėlią naktį, tačiau visos ilgos kelionės metus autobuse netilo juokas, o per kraštus liejosi geros emocijos.
Jolita Lukienė, lietuvių k. mokytoja