Rugsėjo 20 dieną mūsų mokyklos mokiniai su muzikos mokytoja Asta Petkiene išvyko į ekskursiją. Mūsų kelionės tikslas buvo nuvykti į Kretingos bažnyčią, susitikti su vienuoliais ir aplankyti Palangą, Gintaro muziejų.
Kelionė buvo trumpa, tačiau labai linksma. Važiuodami šnekėjomės, dainavome, juokavome. Kai pasiekėme Kretingą, apžiūrėjome jos bažnyčią. Bažnyčia tikrai įspūdinga – nuostabūs Šventųjų paveikslai ir altoriai. Bažnyčioje sulaukėme žmogaus, kuris mums turėjo viską parodyti ir papasakoti. Atėjo brolis vienuolis pranciškonas, vidutinio amžiaus, aukštas vyras, kuris pasirodė esąs labai malonus ir greitai kalbantis. Vienuolis nusivedė mus į koplyčią, ten klūpėjome ir meldėmės prie Švenčiausiojo sakramento. Vėliau ėjome į požemius – labai laukėm šios ekskursijos dalies. Man labai patinka požemiai! Leidomės laiptais žemyn, buvo drėgna ir nejauku. Rūsyje, garbingoje vietoje, radome 4 didikų Chodkevičių sarkofagus, jie naujai restauruoti ir tikrai įspūdingi. Chodkevičių iniciatyva ir buvo pastatyta Kretingos bažnyčia. Užsukome ir į kitą patalpą, kurioje kažkada buvo užmūryti vienuoliai. Brrr... !Tai tikrai buvo šiurpo vieta! Vienuolis papasakojo, kad šioje vietoje žmonės buvo užmūryti gyvi. Pirmoji mano mintis – ,,kas būtų, jei ir mane užmūrytų gyvą“...
Atsisveikinę su vienuoliu, ėjome į svečius pas pranciškones vienuoles kitoje gatvės pusėje. Tikrai netikėjau, jog ten man bus įdomu. Vienuolės nusivedė mus į jaukų, kuklų kambarėlį, kur visi ir susėdome. Prieš mus įsitaisė dvi pagyvenusios vienuolės – viena italė, o kita net iš Indijos! Buvo labai keista girdėti užsienietes kalbančias taisyklinga lietuvių kalba. Jos pasakojo savo gyvenimo istorijas, susijusias su Dievu ir jo padarytais stebuklais. Tos dvi malonios ir mielos moterys pakeitė mano požiūrį į Dievą, jos įtikino, kad Dievas tikrai yra ir daro neįtikėtinus dalykus, tik žmonės nevisada tai pastebi ir įvertina. Pati tuo negalėjau patikėti. Labai norėčiau dar kartą susitikti su tomis nuostabiomis vienuolėmis, paklausyti jų pasakojimų. Mes visi stebėjomės, kad jos tokios laimingos ir moka džiaugtis gyvenimu ir mus visais. Išėjome tarsi pakylėti (rašo Ernesta Čiuželytė, 8 kl. mokinė).
Sėdome į autobusiuką ir važiavome į Palangą, į Gintaro muziejų. Visai smagu buvo ir Tiškevičių dvare –Gintaro muziejuje. Puikiai sutvarkyta dvaro aplinka, labai gražūs gintariniai papuošalai ir kiti eksponatai.
Ypač įdomūs gintarai, kuriuose matosi vabalai ir augalų liekanos, įspūdingas ,,Saulės akmuo“.
Štai kokia buvo mūsų kelionė ir tikrai nesigailiu, kad važiavau, manau, kad taip pasakytų kiekvienas, kuris vyko su mumis. Siūlau ir kitiems apsilankyti šiose vietose ( Asta Stuknytė, 8 kl. mokinė).