Vakarinių vėjų sūpuojama
Senoje lietuvininkų žemėje
Mokykla šimtametė godoja
Savo ilgą ir gražų gyvenimą.
Po jos baltu žydėjimu,
Gimto žodžio skambėjime
Ne viena jau karta čia užaugo,
Paslapties paviliotos laimės ėjo ieškoti
Per neramų istorijos lauką.
Joms atsiveria žilosios paslaptys,
Kurios glūdi piliakalnių skryniose,
Kad atvestų per skaudžiąją atmintį
Prie švenčiausių vertybių Tėvynėje.
Tai Plikių dešimtmetė,
Mokykla šimtametė
Savo vardą istorijon rašo
Ir atgimusią mintį darbais išdabintą
Dovanoja lietuvininkų kraštui.
Elenos Janušaitienės žodžiai, Leono Kruvelio muzika, 1991